Išsiugdžiau mano nuomone teisingą įprotį - perku maistą kartą per savaitę. Dėl noro taupyti ir tyro tingumo. Ir ar minėjau, kad turiu tokią savybę - visada turiu planą, kaip kiekvienas veiksmas ar ilgesnis procesas turi būti atliktas ir jei tas planas neįvyksta, vienu metu jaučiu ir tuštumą, ir pykti, ir ne-šito-tai-jau-nebus. Čia dramatiškai skamba, bet tuoj viską paaiškinsiu. Taigi šitie du dalykai apie mane apjungia vieną, neįspūdingą, bet bent jau logišką istoriją - savaitės pabaigoje turiu sunaudoti daug maž viską, kas liko neilgalaikio, nes kitaip mane žiauriai nervins sekantis maisto apsipirkimas.
Visos šitos savo galvoj susikurtos kontrolės vedina, jau grįždama iš pajūrio žinojau, ką gaminsiu vakare. Tai yra savaitės pabaigos gelbėtojas, sekančio apsipirkimo ramybės užtikrintojas - karis iš to, kas liko! Karį labai mėgstu ir man atrodo, man jis visai gerai gaunasi. O be to, kaip ir bet koks kitas troškinys, jis turi tokį vieną bruožą, neleidžiantį jo nemylėt - į jį gali dėti ką nori ir vistiek bus skanu. Ir jo dėka, dabar porai dienų turėsiu ką dėtis pietums į darbą, nes let's face it - vien bananais iš Express market'o smegenų neišmaitinsi.
Karis pasigamino iš:
1 vidutinės cukinijos
1 saldžiosios paprikos
1 skardinės avinžirnių
1 vidutinio dydžio svogūno
2 skiltelių česnako
1 čili pipiro
400 ml skardinės konservuotų pomidorų
200 ml neriebaus kokosų pieno
2 a.š. kario prieskonių
1 a.š. ciberžolės
0,5 a.š. maltos kalendros
0,5 a.š. kumino
Druska
Alyvuogių aliejus
Pirmiausia, ką padariau, tai susipjausčiau visas daržoves. Jokios strategijos šitame žingsnyje nėra - susipjaustai taip, kad po to sukramtytum. Avinžirnių skystį išsaugojau, nes kepsiu draugei sausainius, o pačius avinžirnius praskalavau šaltu vandeniu. Atsidariau skardinę pomidorų ir štai aš pasiruošus.
Tuomet kaičiau puodą ir keptuvę, į abu įpyliau šiek tiek alyvuogių aliejaus (jo nereikia daug, į puodą galima išvis net nedėti iš tikro). Į keptuvę sudėjau svogūnus su čili pipirais ir visais prieskoniais išskyrus druską. Pakepinau kelias minutes, sudėjau česnaką ir dar šiek tiek pakepinus, atidėjau į šoną. Tuo pačiu metu pradėjau vakarėlį puode - sudėjau ten konservuotus pomidorus, cukiniją ir papriką. Ant vidutinės ugnies, atidengtus troškinau iki kol išgaravo beveik visas pomidorų skystis, apie 10-15 min.
O štai ir atėjo finišo tiesioji - kai pomidorų vandėnėlis išgaruoja, tada laikas sudėti į puodą viską, kas dar ne puode - avinžirniai, svogūnai su čili ir česnakais, druska (čia pagal skonį) ir kokosų pienas keliauja į bendrą katilą. Tada jau užtenka dar 5 minutes viską patroškinti ir viskas - turi valgyti.
Dėl šio patiekalo indiško autentiškumo diskutuoti tikrai neverta, jis tikriausiai toli nuo tiesos. Bet vis tiek gardu. Ir aš ramia širdimi galiu pasitikti ateinančią savaitę ir laukiantį maisto apsipirkimą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą