Ar būna tau taip, kad pagalvojus apie tam tikrą maistą, niekada nebus taip, kad jo nenorėtum? Nesvarbu, kaip jautiesi tuo metu, esi darbe, univere, lovoj, miške. Nesvarbu net jei esi privalgęs, galėtum drąsiai šokt iš džinsų į treningus, kad atsirastų papildomos vietos būtent tam konkrečiam maistui. Aš tokių maistų turiu tris: arbūzas, bulvytės fri ir pica.
Kadangi nesenai atsisakiau beveik visų grūdinių miltų, tam kartui teko atsisveikint ir su pica. O pica tai žinok yra meilė, pica uždeda šypseną veide, pica padaro, kad visa likusi diena būtų gera, o jei valgai vakare - sapnai saldūs. Jos aš labai pasiilgau ir vis galvojau, kaip čia man dabar ją pasigaminus iš to, ką valgau. Jau keliems patiekalams esu naudojus avinžirnių miltus, tai pagooglinau ir pasižiūrėjau ką šiuo klausimu siūlo internetai. O internetai visada pasiūlo sprendimą ir šį kartą net stebėtinai lengvą!
Picą su avinžirnių miltų padu pasigaminau gal per 30 minučių ir tai tik dėl to, kad padažą viriau pati. Naudojant jau pagamintą padažą laikas sutrumpėtų iki 20 minučių. Ir ne - skonis nebuvo toks pats, kaip picos su tradiciniu padu. Toli gražu ne. Bet išvaizda buvo picos, visi kiti priedai irgi picos, tad pačio pado kitoks skonis man nemaišė (iš tikro, tai buvo labai skanus) ir aš vėl pasipuošiau ta šypsena, kurią suteikti gali tik skanus maistas.
Pica gavosi maždaug 20-25cm skersmens, tai sočiai pavalgyti užtenka vienam valgyt mėgstančiam (tai čia man) arba dviem mažesniems žmonėms.
Padažui naudojau:
Pusę skardinės konservuotų pomidorų
Ketvirtadalį vidutinio svogūno, arba pusę mažo svogūno
2 skilteles česnako
2 a.š. džiovintų bazilikų
1 a.š. klevų sirupo
Druskos pagal skonį
1 v.š. aliejaus
Picos padui naudojau:
2/3 puodelio avinžirnių miltų
0,5 a.š. druskos
2/3 puodelio vandens
1 v.š. aliejaus
Iš pradžių tai įjungiau orkaitę, kad kaistų iki 200C, o tada pradėjau gaminti padažą, kadangi jis užima daugiausiai laiko. Ne dėl to, kad sunkus, o dėl, to, kad jį reikia kurį laiką pavirti. Iš tiesų, tai aš jo gaminau dvigubai daugiau, nei nurodžiau čia, nes po to jį visur kitur sunaudoju. Į nedidelį puodą įpyliau aliejaus ir pradėjau kepinti svogūnus. Kai jie apkepė, suspaudžiau česnako skilteles, pusę minutės paskrudinau ir tada supyliau pomidorus. Ir tiesiog palikau ant vidutinės kaitros viską burbuliuoti, dažnai pamaišydama. Viriau apie 20 minučių, likus gal 5 minutėm sudėjau bazilikus, klevų sirupą ir druską. Po tiek laiko jis vis dar yra visai skystas, nes man patogiau tokį jį naudoti visuose kituose patiekaluose, tad jei šiam kartui norisi tirštesnio - dar bent 10-15min galima pavirti dažnai maišant.
Kol padažas burbuliavo ant kaitlentės, pradėjau gaminti picos padą, kuris yra vienas paprasčiausių ir elementariausių dalykų ever. Sumaišiau miltus, druską ir vandenį, kad neliktų gumuliukų, tuomet 25cm skersmens keptuvėje įkaitinau aliejų ir supyliau "tešlą". Leidau kepti ant vidutinės kaitros maždaug 3 minutes ir tada apverčiau. Čia ir buvo matyt sudėtingiausia dalis, kadangi mano keptuvė yra jau daug mačiusi ir dalykai prie jos kartais prikepa. Tai jei tavo keptuvė panaši, apversti padą reikia lėtai ir atsargiai, kad neplyštų. Apvertus vėlgi pakepiau apie 3 minutes iki kol nusprendžiau, kad čia jau viskas švelniai parudavo ir tai indikavo, kad galima judėt toliau. Picos padą perkėliau į skardą išklotą kepimo popieriumi ir pradėjau daryt visą likusią magiją.
Ištepiau padą picos padažu ir pradėjau dėlioti viską, ką norėjau matyt ant savo picos. Šitų ingredientų į receptą neįtraukiau, nes kas aš tokia, kad sakyčiau tau, ką dėt ant picos. Aš pati naudojau veganišką sūrį, pomidorus, papriką, jelapenus, svogūną, špinatus ir čili padažą (paskutiniuosius du uždėjau picai jau iškepus). Tą padarius picą dėjau į orkaitę ir kepiau 10 min. Ir viskas!
Galiu pasakyt, kad terlionės daaaaug mažiau, nei su įprasta pica. Buvo super paprasta, labai skanu ir labai sotu. O avinžirniai yra puikus energijos šaltinis, tai, suprask, dar ir sveika. Mėgstu maistą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą