Paskutiniu metu visai nedėdavau meilės į tai, ką gaminausi valgyti. Valgiau beleką ir nelabai skaniai, nes kažkaip nebuvo noro gaminti. Laimei šitas epizodas praėjo ir aš sau pasakiau, kad valgyt reikia skaniai. Bandžiau sugalvot, kokį patiekalą tikrai pabaigčiau iki paskutinio kąsnio. Ir prisiminiau savo meilę, atrastą Italijoj - gnocchi.
Kai vieną pavasarį keliavau po Italiją, gnocchi buvo mano mėgstamiausias patiekalas, kurį su didele meile užsisakinėjau kavinėse. Itališko maisto fanai mane tikriausiai nukryžiuos už tai ką dabar pasakysiu, bet jie man priminė "ežiukus", kurių man mama visada pagamindavo, kai darydavo koldūnus, nes koldūnai su mėsa man nepatiko, aš norėjau tik tešlos. Tai nors ir sudėtis šitų dviejų patiekalų skiriasi, bet efektą turi labai panašų - ultimate comfort food.
Įsivaizduoju, kad už šito patiekalo stovi daugybė tradicijų ir taisyklių, kurie byloja apie gnocchi autentiškumą. Bet žinau, kad jei pradėčiau gilintis į visą tai, tai niekada jų ir nepasigaminčiau. Todėl nusprendžiau būt paprastesnė ir tiesiog pasigamint skanaus maisto. Gnocchi man yra per viduriuką, kalbant apie gaminimo trukmę ir paprastumą. Pagaminti tešlą yra visiškai paprasta, tačiau šiek tiek pastangų pareikalauja kiekvieno gnocchi formavimas. Bet čia visai toks meditacinis užsiėmimas, man patiko.
50-60 gnocchi pasigamino iš:
2 vidutinio dydžio saldžiųjų bulvių
1 puodelio miltų
Druskos
Orkaitę įkaitinau iki 250C, o saldžiąsias bulves subadžiau šakute. Kepiau jas apie 25 minutes, iki kol šakutė lengvai susminga į bulvę. Jei jos mažesnės, kepti reikės trumpiau, žodžiu svarbiausia vis patikrinti.
Iškeptas saldžiąsias bulves atvėsinau tiek, kad būtų galima nulupti jų odelę.
Bulves sutryniau šakute, o tada sudėjau druską ir miltus. Miltus bėriau po pusę puodelio ir tiesiog stebėjau, kiek dar reikia. Tešla turi nebelipti prie pirštų, bet vis dar išlikti puri. Svarbu neperminkyti, kad ji netaptų per kietą.
Tešlą padalinau į 6 dalis. Kiekvieną gabaliuką išvoliojau į maždaug 1,5 cm skersmens dešreles, žinoma neapseidama be papildomų miltų, kad viskas eitų sklandžiau. Tuomet supjausčiau į maždaug 2 cm ilgio gabalėlius. O formavau juos su šakute. Tiesiog įspaudžiau šakutę į gabalėlį ir tuomet užlenkdavau kraštelius, kad gnocchi neliktų plokščias, o būtų apskritas. Šiek tiek praktikos reikia, bet ne raketų mokslas, tai koks 15-as jau turėtų gautis.
Gnocchi sudėjau į verdantį vandenį su druska ir viriau apie 5 minutes. Nevirtus juos galima šaldytuve laikyti apie 2 dienas, uždengus maistine plevele, jei norėsis pasigaminti vėliau. Taip pat juos galima užšaldyti, tik sudėti juos reiktų taip, kad nesuliptų vienas su kitu. Tokiu atveju jie šaldiklyje gali pralaukti savo valandos net iki 6 mėnesių. Tik jei jie bus užšaldyti, virti juos gali reikėti kiek ilgiau nei 5 minutes, tiesiog reikės patikrinti ar jie jau išvirę.
Aš juos valgiau su marinara padažu, kurį naudoju visur. Receptą galima rasti ČIA. Bet iš tikro, tai čia galima pasitelkt vaizduotę ir gamintis kokius tik nori padažus. Jaučiu koks nors grybų padažas būtų visiška pasaka čia. Žodžiu, skanumėlis neįtikėtinas, vešiu šeimynai per Kalėdas, kad visi pasidžiaugtų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą