Jau anksčiau pastebėjau, kad depresija labai mėgsta mane užblokuot nuo visokių socialinių tinklų ir kitų internetų. Visai logiška, tikrai labai sunku prisiversti kažką daryti, o dar labiau - jaustis gerai apie tai ką darai, kai šita liga suintensyvėja. Nors maniškė nėra sezoninė, žinau, kad rudens slogutis užklumpą neretą, tai sakau, susiimkim ir padarykim, kad pasijaustumėm geriau. Pavyzdžiui išsikepkim pyragą.
Aš visai ilgą laiką saldumynų privengiau, nes bijojau priaugti atgal svorį, kurį pamečiau pradėjus maitintis veganiškai. Ir šiaip, veganiškų saldumynų ne taip jau lengva atrasti. Tai šokau į šitą kraštutinumą ir nevalgiau išvis jokių saldumynų. Man su kraštutinumais būna taip, kad galiausiai atsirenki į sieną, tada nuo tos sienos aš atšoku atgal į truputį mažiau įtampos keliančią poziciją. Tai štai ir nusprendžiau, kad pasaulis nesugrius, jei išsikepsiu pyragą. Iš karto pasakau - čia kol kas yra geriausias desertas, kokį esu kada nors pagaminus. Viskas apie jį buvo tobula.
Daug kas įsivaizduoja, kad veganiški saldumynai yra sveikesni, nei įprasti. Tai noriu pabrėžt, kad toli gražu ne visada. Šitas pyragas turi daug cukraus ir tikrai nemažai aliejaus. Tai jis sveikesnis tik tiek, kiek sveikiau yra nevalgyti pieno produktų ir kiaušinių. Čia kiaušinį pakeičiau avokadu (esu pilnai įsitikinus, kad be jo pyragas nebūtų toks, koks buvo), sviestą - kokosų aliejum, o grietinėlę/pieną - kokosų pienu. Skonis dangiškas ir nė nesusimąstytum, kad jame nėra įprastų pyragams produktų.
1/4 puodelio sutrinto avokado (1 nedidelis avokadas)
1/4 puodelio tirpinto kokosų aliejaus
1 puodelis miltų (naudojau kvietinius)
1/2 puodelio nesaldintos kakavos
3/4 puodelio rudojo cukraus
1 a. š. kepimo miltelių
1/2 a. š. druskos
3/4 puodelio kokosų pieno (naudojau riebų, bet galima ir liesą)
2 v. š. riešutų sviesto (nebūtina, bet rekomenduoju, jei norisi visiškos bombos)
Viskas žiauriai paprasta. Orkaitę kaitinam iki 180C, o tuomet dubenėlyje labai gerai sutrinam avokadą (galima naudoti blenderį, kad neliktų jokių didesnių gabalėlių), o tada tiesiog sudedam viską, išskyrus riešutų sviestą. Jei labai norisi - galima sausus ir drėgnus ingredientus sumaišyti pirmiau atskirai, bet tikrai nebūtina. Aš tiesiog viską sukrėčiau į dubenį. Tada svarbu tiesiog labai gerai viską išmaišyti, tam aš į pagalbą pasitelkiau mikserį, nes rankos tiek jėgos neturėjo. Tešla gavosi tiršta, beveik tąsi.
Tada tešlą sukrėčiau į indą, išklotą kepimo popierium (šiaip turėjau gražią kvadratinę formą, bet krėsdama tešlą, išmečiau dubenį ant jos ir sėkmingai sudaužiau, tai panaudojau apvalią), o ant viršaus užtepiau riešutų sviesto. Jis nėra būtinas, bet jei mėgsti riešutų sviestą, tai tikrai nepakenks. Žiauriai tiko.
Kaip ir minėjau, čia yra kol kas geriausia, ką esu pagaminus iš saldumynų. Neįtikėtinai skanu ir žiauriai lengva pagaminti. O cukrus ir kakava vienareikšmiškai pakels nuotaiką, jei kartais netyčia ir tave užklupo rudeninis slogutis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą