Mano favoritas - cukinijų suktinukai su avinžirnių įdaru

Pastaruoju metu labai linksmai siautėja stichija už lango ir aš negaliu būt laimingesnė dėl to. Turiu daug nepopuliarių nuomonių ir viena iš jų yra ta, kad man nepatinka karšta vasara. Man labiau patinka apsiniaukus vasara. Ir čia nebūtinai dėl to, kad dėl to gaunu dar vieną priežastį neišeit iš namų ir nebūt dėl to smerkiamai. Šiaip turiu didelius langus namuose ir vaizdo pro juos kol kas dar neužstoja kiti daugiabučiai, tai labai įdomu stebėti kaip viskas ošia, linguoja, virsta, smenga ir dabar net ir skęsta, pasirodo. Tai dėl manęs galėtų, kad ir visada ruduo būt, su retkarčiais išlendančia saule, kad kokią gražesnę nuotrauką pasidarytum.


O ta proga, kad nereikia palikti namų, galima skirt laiko pasigamint kažkam, kam šiaip laiko neatrandi. Mano atveju tai yra šitie cukinijų suktinukai, kuriuos aš visiškai dievinu, bet dažniausiai baisiai tingiu gamintis, nes čia ir pjaustyt, ir kepint, ir virt, ir orkaitėj kept. Nu žodžiu, daug dėmesio reikalaujantis stebuklas, kuriam įgyvendinti reikia nusiteikti. Tik nesuprask neteisingai, čia nėra nieko sudėtingo, čia aš tiesiog tokia baisi tinginė esu. Kaip ten bebūtų, šitas patiekalas man yra neįtikėtinai skanus ir dar be kita ko, maistingas, tai čia pergalių pergalė žodžiu.

Cukinijų suktinukai pasidarė iš šitų produktų:
1 didelė cukinija
1,5 skardinės konservuotų avinžirnių
1 didelio raudonojo svogūno
2 skiltelių česnako
3 v.š. pomidorų padažo
2 v.š. maistinių mielių (nebūtina, bet šiaip skanu ir naudinga, tai siūlau įsigyti)
1 a.š. rūkytos paprikos miltelių
Druskos ir pipirų

Padažą naudojau iš picos recepto, tik padvigubinau kiekius, t.y. gaminau padažą iš pilnos skardinės pomidorų.

Čia prasideda multitaskinimas. Galima viską daryt atskirai, bet aš ne kokia silpnė, tai viską darau vienu metu, nesvarbu, kad dėl to patiriu stresą. Žodžiu, su mandolinine pjaustykle plonai supjausčiau cukiniją juostelėm. Ją apibarsčiau druska ir palikau pastovėti, nes iki to laiko, kai reikės viską sukti, ji jau bus suminkštėjus.

Tuomet pradėjau virti padažą, apie kurį atskirai neberašysiu, tik paminėsiu, kad kadangi dabar sezonas, tai siūlau naudoti nepadorų kiekį šviežių bazilikų. O įdaras pasidarė labai paprastai - sumečiau susmulkintus svogūnus, pakepinau su aliejumi, tuomet sudėjau traiškytus česnakus ir beveik iškarto sumečiau visus avinžirnius į keptuvę. Kepinau ant vidutinės kaitros maždaug 7 minutes kol avinžirniai suminkštėjo tiek, kad man juos būtų lengva traiškyt su mentele. Sudėjau visus prieskonius, pomidorų padažą ir maistines mieles, išmaišiau ir sutryniau viską į daug maž vientisą masę, bet iš tikro tai nelabai. Na čia skirtumo didelio nėra, man tiesiog patinka, kai įdaras nebūna visiška košė.

Kai įdarą pasigaminau, atėjo laikas sukti (čia taip pat būtų gerai nepamiršti įsijungti orkaitę, kad kaistų iki 200C). Pasigriebiau nedidelį stiklinį indą į kurį sukrėčiau visą padažą (aha, padažas jau turėtų būt pasigaminęs), o tada ėmiau cukiniją, ją padengiau įdarų ir susukau. Tai nėra tvarkingas procesas ir greičiausiai į pagalba reikės pasitelkti pirštus. Arba čia tik man taip, na nesvarbu. Svarbiausia yra, kad viską sudėjai į indą ir jau tuoj turėsi skanaus maisto.

Prieš dedant į orkaitę, suktinukus dar apibarsčiau maistinėmis mielėmis, bet jaučiu, kad ir malti džiuvesėliai čia labai tiktų, arba jei valgai - tai neabejotinai sūris. Bet be sūrio šitas patiekalas išlieka labai lengvas ir vis dar sotus, tai dar gerai pagalvočiau, ar verta jo dėti, net jei ir valgyčiau pieno produktus. Gerai, nuklydau nuo temos. Šitą visą gėrį orkaitėj kepiau apie 30 minučių.

Štai ir viskas. Šito patiekalo grožis yra tame, kad galima prigalvoti milijoną variacijų ką dėti vidun. Ir pavyzdžiui, jei valgai mėsą, bet manai, kad reikėtų sumažinti miltinių produktų kiekį savo racione, tai griebk cukiniją ir naudok vietoj makaronų. Žodžiu geriau nebūna.