Raw energijos batonėliai, kurių nemėgs mano draugės

Tiesa yra ta, kad šitas gražias pasakas apie gardų maistą rašau dėl trijų žmonių. Numeris vienas esu aš. Numeris du yra mano draugė, kuri irgi gyvena be mėsos ir mėgsta, kai dalinuosi receptais su ja. Numeris trys yra kita draugė, kuri šiaip mane labai mėgsta. Tačiau šito recepto nemėgs du iš trijų žmonių, dėl kurių yra šitas blogas. Jei mano savimeilė nebūtų tokia didžiulė, gal net ir nerašyčiau šito įrašo. Bet mano laimei, štai aš. Ir štai mano kūrinys.

Savaitės pabaigos karis iš-to-kas-liko

Išsiugdžiau mano nuomone teisingą įprotį - perku maistą kartą per savaitę. Dėl noro taupyti ir tyro tingumo. Ir ar minėjau, kad turiu tokią savybę - visada turiu planą, kaip kiekvienas veiksmas ar ilgesnis procesas turi būti atliktas ir jei tas planas neįvyksta, vienu metu jaučiu ir tuštumą, ir pykti, ir ne-šito-tai-jau-nebus. Čia dramatiškai skamba, bet tuoj viską paaiškinsiu. Taigi šitie du dalykai apie mane apjungia vieną, neįspūdingą, bet bent jau logišką istoriją - savaitės pabaigoje turiu sunaudoti daug maž viską, kas liko neilgalaikio, nes kitaip mane žiauriai nervins sekantis maisto apsipirkimas.