Mano maistas, visai kaip ir aš, karts nuo karto patiria identiteto krizę. Na kai ne visai žinai, kaip čia dabar geriau elgtis ir kuo būti užaugus. Šią savaitę potencialūs sushiai pavirto sumuštiniais. Sushišitiniais.
Šiaip jie vaidinasi Onigirazu ir juos kelis kartus užmačiau Youtube. Tada pagalvojau, kad gi labai gražiai atrodo ir turi būt skanu bei patogu neštis į darbą. Kad į šitą nuotykį leisčiausi tvirta ir savimi pasitikinti, pasižiūrėjau kaip juos gamina vienas kitas japonas ir tada jau jaučiausi pasiruošus. Iš tikro nėra sudėtinga, bet iš pirmo karto tobulai irgi nesigavo.
Dariau juos skirtingus, vieną su kepta paprika, kitą su avinžirnių "tuno" mišraine. Pagal pateiktus kiekius išėjo 4 sumuštiniai, o jei perpjauni per pusę, tai 8. Su tiek jau visą fiestą galima iškelt. Bet aš nekėliau.
0,5 puodelio nevirtų sushi ryžių
2 nori lapų
0,5 skardinės avinžirnių
2-3 maži marinuoti agurkėliai (arba mažiau, bet didesnių)
2-3 svogūno laiškai
2 a.š. marinuotų agurkėlių skysčio
1 v.š. citrinos sulčių
2 a.š. sojos
Druskos, kumino, paprikos ir žalumynų pagal norus.
Sushištiniui numeris du su kepta paprika reikėjo:
0,5 puodelio nevirtų sushi ryžių
2 nori lapų
1 saldžiosios paprikos
Čili padažo
Šviežios morkos ir žalumynų, vėlgi pagal norus.
Ryžius išsiverdam taip, kaip juos siūlo virti instrukcijos ant pakuotės. Tik šitų ryžių nebūtina ruošti visiškai taip pat, kaip juos ruoštum sushi, na nebent labai nori. Aš į saviškius dėjau tik druskos ir skip'inau cukrų ar ryžių actą. Kai ryžiai išverda, reikia juos pilnai atvėsinti. Aš juos sudėjau į dubenėlį ir padėjau į šaldytuvą. Man yra sakę, kad taip daryti negalima. Bet kadangi nepasakė, kodėl, tai aš atsisakau klausyti. Čia visai kaip su televizoriaus žiūrėjimu per veidrodį. Vis dar laukiu paaiškinimo.
Pirmiems sumuštiniams gaminau avinžirnių "tuno" mišrainę, kuri mano nuostabai, rimtai turėjo panašų skonį. O jei ir nepanašų, tai vistiek labai skani buvo. Avinžirnius susmulkinau maisto smulkintuvu, tada smulkiai supjausčiau agurkėlius ir svogūnų laiškus, supyliau skystį nuo marinuotų agurkėlių, citrinos sultis, soją, sudėjau prieskonius ir viską sumakalavau. BAM. Žiauriai skanu. Dar pasipjausčiau šviežio agurko ir pridėjau šiek tiek salotos, kad sumuštinis turėtų sluoksnių.
Antriems sumuštiniams ruoštis reikia pradėt pirmiausia. Papriką reikia perpjauti pusiau, išvalyti vidų ir šauti į 200C orkaitę maždaug 1 valandai. Paprikai iškepus, ją reikia atvėsinti ir nuimti odelę, kas turėtų būti visai paprastą, jei ji yra pilnai iškepusi. Arba gali būt kaip aš, sakyt, kad laukia tik silpni ir lupt ją dar karštą. Taip, nudegiau. Kartočiau vėl. Šalia šito gardumo, pamaniau, kad labai tiks šviežia morka, tai ją dėl estetinių sumetimų supjausčiau labai plonai su daržovių skustuku. Nes gražiai atrodo man taip. Dėl spalvų įvairovės dar pridėjau ir nepadorų kiekį sultenių. Ir aišku neapsėjau be čili padažo, nes gi kieno skrandžiui reikalingos atostogos nuo aštraus maisto? Ne mano.
O šitoj vietoj jau prasideda raketų mokslas. Reikia pasikloti maistinės plėvelės, o ant jos - nori lapą, šiurkščia puse į viršų. Tada dėjau maždaug 2 v.š. ryžių, o tuomet sluoksniavau viską, ką buvau pasiruošus. Ant viršaus vėlgi dėjau ryžius. Viską dariau rankomis, nes pavyzdžiui ryžius man formuoti taip patogiausia. Tik reikia turėti dubenėlį šalto vandens šalia, kad galėtum sušlapinti rankas ir neliptų ryžiai. Na ir rankos turi būt švarios taip pat.
Kai jau viską pasigamini, tai reikia dar jiems duoti šiek tiek laiko, kad susigulėtų, o tada jau pjauni pusiau ir žiūri kas gavosi. Dažniausiai gaunasi kažkas visai gražaus. Ai, o jei būčiau turėjus avokado, tai būčiau dėjus ir jo. Į abu. Būtų labai tikę. Tai tu nepadaryk tokios klaidos kaip aš ir nepatingėk sulakstyt avokado. Linkėjimai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą