2017 m. vasario 27 d., pirmadienis

Otaikątuvalgai: falafelių salotos


Pamenu, kai pasirinkau maitintis vegetariška dieta, kai man buvo gal 16 metų, jau tada pagalvojau, kad kaip yra šaunu, jog priverčiau save išeiti iš komforto zonos ir kiek dabar daug visokių naujų spalvų virtuvėje atrandu (šiaip suimė juokas, nes prisiminiau savo nuotrauką iš tų laikų, o joje aš valgau duonos riekę ir pomidorą. spalvinga.). Po to keliems metams vėl grįžau prie senų mitybos įpročių ir valgiau viską. Na ir tik pastaruosius metus vėl pradėjau maitintis vegetariškai, o paskutinius du mėnesius valgau remdamasi veganiška dieta. Ir dabar jau tikrai atrandu spalvų ir skonių cunamius virtuvėj, o tuo pačiu dar ir su pasididžiavimu visiems besidomintiems galiu parodyt kągiašišvisvalagaumėsosnevalgydama.

O dabar daugiau apie tai, kas lėkštėj. Falafelių pirmą kartą paragavau būdama Berlyne, pirkau juos iš maisto furgonėlio, buvo pitoje, su daug gardžių daržovių ir dar daugiau padažo. Ir nuo pirmo kąsnio supratau, kad radau savo antrą pusę ir mūsų jau niekas neišskirs. Buvo taip skanu, kad net nesijaučiau to verta. Tad grįžus iš kelionės žinojau, kad laukia naujas eksperimentas. Beje, tuo metu aš vis dar valgiau mėsą, žuvį, pieno produktus ir pan., bet visada turėjau soft spot vegetariškiems arba veganiškiems patiekalams.

Perskaičius kokių 10 receptų ir peržiūrėjus dar tiek pat Youtube video jau žinojau ką darysiu ir svarbiausia - ko nedarysiu. Ir nusprendžiau, kad nedarysiu dviejų dalykų:
1. Nenaudosiu tahini pastos, nes tiesiog man ji buvo per brangi ir žinojau, kad jos daugiau niekur kitur nedėčiau, tai vadinasi neverta.
2. Nekepsių jų visiškai panardintų aliejuje, nes vėlgi - daug aliejaus, per bragu, netvarka, nudegimai, ačiū ne.
Ir taip galiausiai priėjau prie savo falafelių versijos, kuria esu pilnai patenkinta. Anksčiau pasigaminus falafelius sukdavau juos į tortiliją su krūva daržovių arba gamindavau mini burgeriukus, bet dabar renkuosi nevalgyti miltinių produktų, todėl eliuminuoju tortilijas ir bandeles. Ir BUM - gaunasi salotos. Tai dabar ir papasakosiu kas ir kaip.

Falafeliams naudojau:

Skardinę konservuotų avinžirnių (skysčio neišpyliau, o atsidėjau, nes jo prireiks)
Pusę vidutinio dydžio raudonojo svogūno
2 skilteles česnako
3 v.š. avinžirnių miltų (gali būti kvietiniai miltai)
1 v.š. sezamo sėklų
Garam masala ir druskos pagal skonį
5 v.š. aliejaus kepimui
    Salotoms naudojau:

    Iš esmės tai čia tavo vieta sužibėti, nes salotas galima daryt kokias nori. Aš tądien galvojau apie vaivorykštę, tai tą ir dariau.
    Iceberg salota
    Raudonasis svogūnas
    Geltona ir raudona paprikos
    Pomidorai
    Švieži agurkai
    Marinuoti agurkėliai (prie falafelių man jie yra a must)
    Čili padažas
    Aliejus
    Druska
      Į maisto smulkintuvą sumečiau avinžirnius, supjaustytą svogūną, traiškytus česnakus,  subėriau prieskonius, sezamo sėklas ir įpyliau maždaug 3 v.š. avinžirnių skysčio. Pulsuodama viską sumulkinau, kad nebeliktų stambių gabalėlių, tačiau nebūtų ir visiškai skysta košė. Sudėjau avinžirnių miltus. Iš pradžių dėjau du šaukštus, bet po to pamačiau, kad masė vis dar per skysta, tai dėjau ir trečią. Žodžiu, padariau, kad masė atrodytų maždaug taip:


      Tuomet pradėjau formuoti falafelius. Kadangi jų nekepsiu panardinus aliejuje, iš jų dariau ne kamuoliukus, o paplotėlius, maždaug 7 cm skersmens. Iš tokio kiekio masės man jų gavosi 7 vnt. 

      Keptuvėj įkaitinau apie 5 v.š. aliejaus ir pradėjau čirškint savo falafelius. Iš pradžių kaitlentę buvau nustačius ant aukštos kaitros, bet kai aliejus jau pakankamai įkaito, palikau vidutinę kaitrą. Kepiau po maždaug po 2-3 minutes iš abiejų pusių, kol gražiai parudavo ir buvo galima matyt, kaip fainai jie traškės. 

      Kol viskas kėpė, greitai susipjausčiau daržoves, apibarsčiau jas druska ir užpyliau šiek tiek aliejaus. Tada šiltus falafelius kroviau į lėkštę ir juos paturbinau čili padažu, nes be jo jau praktiškai nieko nevalgau. 

      Rezultatas džiugino širdį, nes žiauriai mėgstu falafelius and they could do no wrong. Kadangi jokio ypatingo padažo nedėjau, tai kai kam jie gali pasirodyt sausoki. Tokiu atveju galima kraut savo mėgstamo padažo ant viršaus, aš nepyksiu ir nesakysiu, kad taigičiaautentiškakodėltudedibarbekiupadažą, nes tai būtų netiesa. 

      Tai štai ir viskas. Labai greita ir labai skanu, o indų plovimo prisidarau tik vidutiniškai.



      2 komentarai:

      1. O galima vietoje konservuotų naudoti džiovintus avinžirnius, juos išmirkius ilgą laiką o po to išvirus? Ar tas konservuotų avinžirnių marinatas toks svarbus?

        AtsakytiPanaikinti
        Atsakymai
        1. Iš esmės galima, tik man asmeniškai jie gaunasi kiek sausesni tada ir labiau birūs.
          Anksčiau, kai dar naudodavau kvietinius miltus, tokios problemos nebūdavo - naudodavau tiek konservuotus, tiek džiovintus avinžirnius, šiek tiek vandens ir miltų. Tad galima mėginti ir taip.: )

          Panaikinti